išlikti

išlìkti I. intr. 1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išlìksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15. | Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir. | refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš. | Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš. 2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišlìksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln). ║ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP. 3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išlìko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk. | refl.: Da išsilìko, išsigelbėjo Ėr. 4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč. 5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išlìksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš. 6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekamì siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išlìko to čėso, tai i padirbo Vkš. | refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34. II. tr. 1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15. 2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išlìko! Šil. 3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išlìkt Skr. 4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išlìkti skolas, t. y. užmokėti J. 5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išlìko suv. \ likti; aplikti; atlikti; dalikti; įsilikti; išlikti; nulikti; palikti; papalikti; perlikti; pralikti; prilikti; sulikti; užlikti